Sarah Chang - amerikos korėjietė, smuikininkė virtuozė. Lyginama ir kartu su Mocartu vadinama vaikų prodidži (Child Prodigy), nes šlovės sulaukė dar būdama vaikas.

Gimė 1980 gruodžio 10. Pradėjusi smuiku groti ketverių, jau šešerių buvo priimta į vieną prestižiškiausių Džiuliardo mokyklą. Aštuonerių jau grojo su tokiais dirigentais, kaip Riccardo Muti (kuris dirbo su Niujorko filharmonijos orkestru).

1991, kai Chang buvo 10 metų, ji įrašė savo pirmąjį albumą Debut, kuris iškart tapo best-seleriu. Grodama po 150 koncertų per metus Sarah Chang kilo šlovės viršūnės link. Visi koncertai suplanuoti trims metams į priekį.

2005 m. gavo prestižinį Chigiana Musical Academy apdovanojimą. Dar prieš tai ir po to - daugybę kitų... 2006 m. Newsweek išrinko ją kaip vieną iš aštuonių daugiausia pasiekusių moterų Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Pasiklausykite, kaip groja ši žavi smuikininkė nuostabiuoju Guarneri'io smuiku.

Užvakar išėjo nauja Google Picasa 3.5 versija, kurios automatiškai atsinaujinti dar kol kas nėra galima (per Help > Check for updates), todėl reikia įsidiegti rankiniu būdu.

Naujojoje versijoje fantastinis VEIDŲ atpažinimas. Ne veltui išskyriau šį žodį, kadangi tai padaryti yra žiauriai sunku, o dar tiksliai juos sugrupuoti....

Reikia tiesiog atsisiųsti ir išmėginti. Programa nuskanuoja visas nuotraukas, ieškodama veidų. Po to sugrupuoja jas pagal nuotraukose esančius veidus, net atpažindama žmones. Užtenka vieną kartą veidą įvardinti (jis beje susiejamas ir su Google pašto kontaktais), ir Picasa jau atsimena jį.

Taip pat pagerėjo TAG'inimas.

Bet vien dėl face-detection verta naudoti 3.5 o ne 3.0.

Va šiandien tai buvo dienelė. Varėm į kalnus raftinguoti :) Kas nežino - sėdi į valtį 8-se, gale sėdi vairininkas, ir leidiesi kalnų upe, rankoj turėdamas tik irklą ir būdamas apsivilkęs liemenę ir šalmą.

Buvo iš tikro jėga. Labai gaila, kad nei vienos nutraukos neturiu (šita ne mano, bet vaizdas praktiškai tas pats). Neišėjo ten fotkint, tai buvom iš anksto perspėti ir nejėmėm fotoaparato. Be to net ir muilinė būtų nepadėjus, kiek ten yra taškymosi. 

Jausmas nerealus, daugiau papasakosiu grįžęs, bet buvo tikrai verta.

Pradžioj surinko kaip visada žmones į autobusiukus ir vežė į kalnus kokias 3 valandas. Užkilom kiek supratau 1400 m. O leidomės upe apie 3 valandas ir kiek gido klausiau, nuvarėm apie 14 kilometrų. Teko ir apsiversti (gido dėka, jis tai padarė tyčia, kad būtų daugiau juoko, pačioj pradžioj, kur nepavojinga), ir pasimaudyti. Vienu momentu valtis buvo pilna vandens, bet pasirodo, tai jai nė kiek netrukdo sėkmingai plaukti. 

Su vairininku įsišnekėjau, tai sakė, kad dabar šiuo metu mažai vandens :) Nors ten jo pagal mane pilna. Sakė geriausia Turkijoj raftinguoti gegužės pradžioj, tada tai būna tikrai extreme...