Praėjusį savaitgalį (liepos 24-25 d.), aš su Antanu bei Tadas su Jolita, vykome į Seirijus. Nors tebuvome porą dienų, smagiai praleidome laiką: karštos dienos, saulutė, ežerai (buvome prie Seirijo ir prie Dusios ežerų), graži Dzūkijos gamta. Kadangi ši vasara jau dabar įeina į istoriją, kaip kone karščiausia, kurią visi atsimena (o kai kurių žmonių patirtis siekia 50 ar net 80 metų), tai ežeruose vandens temperatūra taipogi maloniai stebino - maudytis buvo šiiiilta, kaip arbatėlėje :)) Gali mirkti nors ir valandą. Ir kuo gi Lietuva ne subtropikai??

Laikraščiai mirga marga nuo strapsnių ir patarimų, kaip prisitaikyti prie "staiga sušilusio" klimato, kaip perimti pietietišką gyvenimo būdą, nuolat pasitaiko karščio neatlaikiusių kompiuterių, serverių ir kitų "protingųjų prietaisų" sustreikavimų. Lietuvoje kol kas apsiribojama nemokamo geriamo vandens dalijimu miestuose ir autobusuose, į viršūnes šoktelėjusiais ledų pardavimais bei masiniu bet kokių vandens telkinių šturmavimu. Kitose šiaurietiškose (bent iki šios vasaros) šalyse ėmė strigti bankomatai ir kitokie aparatai, darbo dienos laikas pakeistas siekiant išvengti darbo per patį karštį - dirbama nuo šešių ryto iki 11 val., po to siesta, o nuo kokios 17 ar 18 val. vėl galima darbuotis.

Na, bet grįžkime prie mūsų puikiojo savaitgalio Dzūkijoje, Seirijuose. Be maudynių ežeruose (kai kam, tiesiog gulėjimo ant dekučio ir šildymosi pavėsyje, kur buvo "tik" 34 laipsniai, ar skaitant knygą) šeštadienį susitikome su mano tėvais ir broliu, kurie atvyko pas senelius trumpam pabūti bei nusimaudyti ežere. Valgėme tėtės keptus šašlykus ir mamos pyragą. Sekmadienį Tadas nupjovė visą žolytę aplink Seirijų namą, mes su Jolita ėmėmės šeimininkauti - gaminome šaltibarščius, po to makaronus. Antanas visus prižiūrėjo :)) Iš tiesų jam labiau prie širdies buvo jo naujasis mobilus telefonas (smartphone'as HTC), kurį nusipirko prieš kelias dienas ir iki šiol bando iššiaiškinti ir išbandyti visas šauniąsias jo galimybes :)

Tiesa, šeštadienį vakare buvome nusigavę iki Alytaus čiliako, kur žiūrėjome Europos vaikinų iki 18 metų krepšinio čempionato varžybas Lietuva-Slovėnija. Tai jau trečiosios, paskutinės grupės rungtynės, kuriose lietuviukai užtikrintai iškovojo pergalę daugiau nei 20 taškų skirtumu ir su visom trim pergalėm yra grupės lyderiai! Sveikiname rinktinę ir linkime tapti čempionais. Kadangi šios pirmenybės vyksta ne kur kitur, o Vilniuje, tai mūsų didieji krepšinio entuziastai vaikinai netgi abonementus į visas įmanomas varžybas įsigijo. Ir tokias oranžines dūdas, kurios baisiai triukšmingos ir normalius žmones varo iš proto. Na, bet tikėkimės, jos bus panaudotos pagal paskirtį - ne žmonėms iš proto varyti, o lietuvių priešininkus parklupdyti!

Vėlgi grįžtant prie Seirijų (ir kuo gi jie nusikalto, kad jiems tenka ne pirmaplanis vaidmuo mano pasakojime, net nežinau...), kaip visad, neapsieita be nuotykių. Mūsų senukas peugeot ir vėl pavedė, šįkart neatlaikė ir atsikabino duslintuvas. Iš pradžių kriokęs gan santūriai, sekmadienį grįžtant į Vilnių (dėl visa ko, berniukai jį sutvirtino su kartele, kad visai nepasimestų vidury kelio) tas duslintuvas taip įsismagino ir visą kelią baubė tokiu garsu, kurio pavydėtų ir paties gerkiausio Harley Davidson savininkas :D

Nepaisant griausmingo duslintuvo vaitojimo, daugiau šunybių grįžtant "pežiukas" neiškrėtė, taigi sėkmingai grįžome namo.

Tai toks gi tad buvo mūsų šaunusis savaitgalis Seirijuose, Dzūkijos krašte, Lietuvos žemėje. Laukite tęsinio ;)