Ketvirtfinalis - pačios svarbiausios varžybos, prieš kurias visi ramūs. Bet po jų - gedulas...

Nemanau, kad kažkas galėjo pagalvoti, kad viskas taip baigsis. O taip ir neturėjo baigtis. Atrodo, kad kažkas ėmė ir parašė patį baisiausią scenarijų, kuris tik gali įvykti. O jis ir įvyko.

Nors pirmam kėliny jau pirmavom 7 taškais, Kaukėnas buvo pasodintas, nes gavo antrą pražangą. Tada makedonai atsitiesė. Visas varžybas šnopavo į nugarą. Kitą momentą vėl atsiplešiam, bet keletas klaidų, paskubėjimų, netaiklūs tritaškiai leidžia makedonams pavyti.

Ir taip tampytis visas varžybas su "pačiais geriausiais priešininkais ketvirtfinalyje"? Nenuostabu, kai žaidi taip neagresyviai, meti tik 8 baudas, ir pralaimi kovą dėl kamuolių... 18 atkovotų kamuolių po mūsų krepšiu!!!

Pačėsui jau gale nelaikė nervai, kai jis pamatytado, kad po sėkmingo derinio kitą ataką LTU lošia kitą derinį. Kodėl? Kodėl nežaidžiam per savo POST'us? šis klausimas visiems buvo galvoje ne po varžybų, o jų metu.

Ir taip ir atsitiko, kad pabaigoje, pirmaujant keturiais taškais, sugebėjom pralaimėti. Užteko paskubėti puolime, gynyboje neapsiginti, ir viskas. Nors pergalė jau atrodė kišenėje, kai pirmaujant dviem taškais ir likus 20sec. Songaila atkovojo kamuolį apsigynus, bet kažkodėl jį netiksliai perdavė Jasikevičiui, kurį perėmė makedonai ir Ilijevski įmetė kaip pats vėliau prisipažino "svarbiausią savo gyvenimo metimą" - tritaškį: jau minus 1.

Turėjo paskutines net dvi atakas. Bet pirmos metu buvo kamuolys išmuštas už galinės linijos. O po time-out'o iš užribio sužaistas išsimetimas išvedė laisvą Jasaitį krašte, bet, deja, nepataikė...

Medalių nematyt. Lieka vienintelė viltis - patekti į olimpiados atrankos etapą ryt laimėjus prieš slovėnus... laukia bemiegė naktis, panašiai, kaip žalgiriui per 2 sekundes pralošus Maccabi. Tik čia blogiau, nes liūdi visi trys milijonai